AUKSO OBELĖLĖ, VYNO ŠULINĖLIS
3+

Pagal lietuvių liaudies pasaką

Pasaka vaikams / Mažojoje salėje

Scenarijaus autorius ir režisierius - Rimas DRIEŽIS
Dailininkas - Marius JONUTIS
Muziką sukūrė ir parinko Faustas LATĖNAS
Videoanimacijos autorius - Algimantas DRIEŽIS
Vaidina: Elvyra PIŠKINAITĖ, Lijana MUŠTAŠVILI

Trukmė: 45 min.
Premjera - 2011 m. kovo 26 d.

Bilietai platinami teatro kasoje


Bilieto kaina: 4 Eur

REPERTUARAS

2017.10.21 14:00
2017.11.18 14:00

Aprašymas

„Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“ - viena iš gražiausių ir populiariausių lietuviškų pasakų. Tai stebuklinga istorija apie Pamotės engiamą Našlaitę. Kaip ir kiekvienoje tokio tipo pasakoje, čia apstu blogio keliamų kliūčių: nedorėlė ragana kartu su savo dukromis kankina mergelę skirdama neįveikiamas užduotis, tačiau gėris, padedamas stebuklingų jėgų, galiausiai laimi ir Našlaitę pasakos pabaigoje išlaisvina bei veda jaunas Karalius.
 
Spektaklio kūrėjams šiame pastatyme imponuoja galimybė panaudoti vaizdo teatro formas, kurios labiau priklauso kino menui, nei teatrui. Nors pasakoje nemažai liaudies dainų ir eiliavimo, spektaklyje pasakojimas kuriamas labiau vaizdais. Žiūrovai regės tokias įvairias dar nuo Antikinės Graikijos laikų populiarias vaizdinio teatro priemones kaip panoramas, mirioramas, diaoramas, taumatropą, laterna magica, mirioramines kortas, taip pat – šešėlių teatrą.

„Pirmą kartą šią pasaką stačiau scenos mylėtojų draugijoje „Teatrinės iniciatyvos“ (premjera 1997 12 18). Tada kūriau ir scenografiją. Anuomet šį monospektaklį marionetėmis vaidinęs Vilniaus „Senamiesčio teatro“ aktorius Dainius Vengelis, baigdamas 2009 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūrą, pagal tą spektaklį kūrė savo diplominį vaidinimą (scenografė Neringa Keršulytė). Grįždamas prie šios pasakos „Lėlėje“ aš rėmiausi prieš keletą šimtmečių lėlininkų naudota reginių ir optinių metamorfozių kolekcija (mechaninis teatras, diorama, miriorama, moire, Jokūbo kopėčios, Laterna magica ir kt.). Šios reginio formos šiandien priskiriamos kinematografijos kilmės istorijai.“ (rež. R. Driežis)

Video


Apdovanojimai

2012 m. spektaklio kūrybinė grupė (rež. R. Driežis, dail. M. Jonutis, akt. E. Piškinaitė) apdovanota Auksiniu scenos kryžium ir LR Kultūros ministerijos premija „už geriausią 2011 m. lėlių spektaklį“

2012 m. Tarptautinio Gardino lėlių teatrų festivalio „Lėlės prie Nemuno“ prizai už „Geriausią režisūrą“, „Geriausią scenografiją“ ir „Geriausią festivalio aktorę“  spektaklio režisieriui R. Driežiui, dail. M. Jonučiui, aktorei E. Piškinaitei

2013 m. Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio (Varėna) prizas „Geriausias spektaklis vaikams“ 


Recenzijos

Kristina Steiblytė. KURIOJE RANKOVĖJE SLEPIASI STEBUKLAS?// „Literatūra ir menas“, 2011 07 08
 
[...Spektaklyje kuriamas pasaulis vizualiai žavingas ir įtaigus. Tam pasitarnauja ne tik ypač jaukūs, dekoratyvūs, ryškūs, į kičą linkstantys M. Jonučio darbai, bet ir mažosios „Lėlės“ teatro salės erdvė. Kamerinės erdvės padeda kurti intymų santykį tarp spektaklio ir žiūrovų, jose lengviau tiesiogiai kreiptis į publiką ir išgirsti, pajausti jos atsaką. Visa tai išnaudojama ir šiame spektaklyje. Tiesioginis kreipimasis, žaismingos reakcijos ir kartais vos tramdoma šypsena kontrastuoja su perdėtai teatrališka vaidyba ir suteikia spektakliui prieskonio, primenančio jaukius vakarus klausant senelio pasakų...]
 
Skaitykite daugiau: www.literaturairmenas.lt
 

Daiva Šabasevičienė. MAŽAS DIDELIS STEBUKLAS „LĖLĖJE“// „Menų faktūra“, 2011 04 07
 
[...Nežinia, kas kam ir ką užsakė, bet regime tikrą vaizdinių kaleidoskopą. Iš pradžių vaizdu ant lentos pristatomos dvi pasakos, kurios negali būti papasakotos, nes nesutampa su laiminga pabaiga, kurią aktorė Elvyra Piškinaitė iš pat pradžių atskleidė vaikams. Bet vėliau atrandami tikrieji pasakos herojai - Našlaitėlė ir Karalius. Režisieriaus burtų lazdele vedina aktorė vieną po kitos skleidžia dailininko paslaptis: ratu sukasi gyvenimas, pasirodo Pamotė su triake ir vienaake dukterimis. Pamačius tokią pamotę ar vieną iš dukterų, tampa aišku, ko gali tikėtis. Plastiniai simboliai suteikia pasakai ne tik žaismės, bet ir loginės dinamikos. Pats veiksmas neužsitęsia, be to, režisieriaus saiko jausmas šį pasakišką nuotykį paverčia gaiviu meniniu atokvėpiu...Apie meilę kalbėti šiais laikais - lyg ir banalu. „Aukso obelėlė, vyno šulinėlis" -spektaklis vaikams, bet per juos surandamas kelias ir į suaugusiųjų širdis. Nedeklaruojant, nemoralizuojant suaugusiam žiūrovui pasakyta: verta grįžti į pirmapradžius jausmų atsivėrimus, į fantazijos pasaulį...]
 
Skaitykite daugiau: www.menufaktura.lt