Apie mus rašo
Daiva Šabasevičienė. NUO AVELĖS IKI SILIKONO// "Menų faktūra", 2011 05 29
2011/05/30
Kauno lėlių teatro direktorius Sigitas Klibavičius, rengdamas „Skrajojantį" lėlių festivalį, kaip ir jo kaimynai - Kamerinio teatro vadovai Stanislovas ir Aleksandras Rubinovai (tik jie kamerinių teatrų festivalio „Monobaltija" šiais metais dėl neseniai suimto kultūros valdininko, kuris ne „skirstė", o „dalino" pinigus, negalėjo surengti), svečius kviečia ne dėl „sudalyvavimo", bet ir todėl, kad būtų proga susitikti lėlių teatro profesionalams, pabendrauti, suvokti, kaip ir kurlink keliauja lėlių teatras. (...)
Trečioji diena - itin derlinga. Dominavo lietuviai. Ir, ačiū Dievui, „nepasišiukšlino". Priešingai - atrodė netgi pasitempę. Kai kurie spektakliai praėjo geriau nei savo scenos aikštelėse (...)
Vitalijaus Mazūro „Privati valda" pagal Marcelijaus Martinaičio 1976 m. parašytą pjesę „Avinėlio teismas" šiame festivalyje suvaidinta labai gerai. Lyginant su premjeriniais spektakliais, kūrinys ženkliai subrendo. Jis - tarytum Mazūro requiem pasauliui. Šiam menininkui jau neįdomu kurti gražų meną dėl meno. Visi nori grožio, o Mazūras, mokėdamas jį kurti, pigiai neparsiduoda: jis pasiūlo tą grožį surasti. Jam svarbiausia - pilietinė pozicija, kurią jis išreiškia kurdamas pačiomis įvairiausiomis meninėmis priemonėmis. Tai labai ekspresyvus spektaklis.
Po Nepriklausomybės atkūrimo buvo periodas, kai daugelis režisierių permąstė istorijos faktus. „Privati valda" - naujas etapas, svarstantis pasaulio išsigimimą. „Medžiai, gėlės vysta / Kas išgelbės karalystę?" Mazūras kuria postsovietinę erdvę, kurioje žmonės virsta gyvuliais su grėsmingomis kaukėmis. „Apgautoje karalystėje", kurioje begalė šiukšlių ir pakaruoklių, tikrai sielai „atstovauja" ne žmogus, o gyva avelė. Mazūro biografijoje yra buvę spektaklių, kuriuose jis lėlėmis kalba apie opias problemas, bet šį kartą jo skausmas itin aštrus.
Jeigu iš pradžių atrodė, kad jauniesiems aktoriams stinga balso artikuliacijos, iš po kaukių nepakankamai raiškiai girdisi jų kalba, tai veiksmui įpusėjus viskas išsilygino. Spektaklis, kurtas su jaunais aktoriais Indre Liutkevičiūte, Šarūnu Dateniu, Simonu Storpirščiu, Imantu Precu, Giedre Giedraityte, Asta Stankūnaite, Jūrate Trumakaite, Karoliu Algimantu Butvydu, tapo savotišku jaunosios lėlininkų kartos manifestu. (...)
Visą straipsnį skaitykite Menų faktūroje