Vienas po kito sezoną pradedantys Lietuvos teatrai masina žiūrovą premjeromis ir garsiais vardais, o Vilniaus „Lėlė“ - įspūdžiais iš tarptautinių festivalių, kuriuose buvo pastebėti ir įvertinti. Rugsėjo pradžioje Vilniaus lėlininkai vaidino Danijoje, vasaros pabaigoje - Lenkijoje. „Lėlės“ vadovas Juozas Marcinkevičius turėjo progos įsitikinti, kad teatru vaikams domisi ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinė publika. Pasakos dideliems kasmet reikia vis labiau.
Danijos karalystėje, Bornholmo saloje, Vilniaus lėlininkai svečiavosi rugsėjo 5-9 dienomis ir Bornholmo lėlių teatrų festivalyje danų kalba suvaidino režisieriaus ir dailininko Rimo Driežio spektaklį „Našlaitė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, rašoma teatro pranešime spaudai. Bornholme Lietuvos vardas nesiejamas su Afrika, ir pati Bornholmo sala neblogai pažįstama Lietuvos menininkams: čia reziduoja daug įvairiataučių dailininkų bei rašytojų. Lėlių teatro festivalis - vienas iš svarbesnių Bornholmo kultūrinio gyvenimo įvykių. Šiemet jame dalyvavo 28 teatrai iš Danijos, Didžiosios Britanijos, Turkijos, Graikijos, Čekijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Izraelio ir Lietuvos. „Teatro dalyvavimas šiame festivalyje buvo prasmingas populiarinant Lietuvos lėlių teatro meną ir naudingas įgyta patirtimi. Lėlių teatro specialistai ir festivalio dalyviai maloniai atsiliepė apie vizualinę mūsų spektaklio raišką, domėjosi marionečių technika, stebėjosi apibendrintos formos lėlėmis“, - įspūdžiais dalijosi gastrolių organizatorius, „Lėlės“ teatro aktorius Vilius Kirkilionis.
Susižavėjimas šešėlių teatru
Na, o rugpjūtį Lenkijoje ypatingo dėmesio buvo sulaukę jaunieji „Lėlės“ teatro aktoriai. Rugpjūčio 22-28 dienomis Lenkijoje, Jelčas-Liaskovicėse vykusiame tarptautiniame aukštųjų teatro mokyklų festivalyje „Melodrama“ jie atstovavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijai ir suvaidino Algirdo Mikučio režisuotą spektaklį „Žaliojo žąsinėlio teatras“ pagal lenkų avangardisto Konstanto Ildefonso Galčinskio (Konstanty Ildefons Galczynski) absurdo dramaturgiją, dabar įtrauktą ir į „Lėlės“ teatro repertuarą. Šį festivalį rengianti bendra italų ir lenkų organizacija „Teatralia“ taip susidomėjo šešėlių teatro specifika, kad šiuo metu derasi dėl galimybės pasikviesti A.Mikutį į Livorno miestą Italijoje. Vilniaus teatro „Lėlė“ meno vadovui siūloma vesti kūrybines šešėlių teatro dirbtuves tarptautinei aktorių trupei.
Apdovanoti ir namie
Vienas lankomiausių teatro spektaklių yra ir šio režisieriaus sukurtas Justino Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Spektaklio premjera buvo praėjusių metų gruodį, bet populiarumu jis jau baigia prisivyti kitą šio režisieriaus pastatymą - „Trys paršiukai“ - ir jau spėjo pasipuošti šių metų festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ laurais - buvo pripažintas geriausiu spektakliu vaikams. Su tuo sutiko ir kompiuterių technikos specialistas Linas Remeikis, sutiktas vieną dieną teatre su ketverių metų sūnumi Laurynu.
Daug spektaklių su sūnumi įvairiuose teatruose aplankęs tėvas sakė, kad iš viso to, ką jam teko matyti vaikams, šis spektaklis - vienas geriausių. Per jį nenuobodžiavęs nei jis, nei sūnus. Ką ten sūnus! Atmintinai išmokęs jam nuolat skaitomos J.Marcinkevičiaus poemos lapus, vaikas bematant įsitraukė į scenos reginį ir aktyviai dalyvavo jame. Spektaklio režisierius A.Mikutis, kuris kartu su kūrybine „Gandro dovanos“ grupe šiemet buvo apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią lėlių teatro spektaklį ir kuris kiekvieną kartą, kai vaidinamas „Grybų karas“, sėdi salėje, gali paliudyti, kaip gyvai judrioji publika reaguoja į vaidinimą, ir pasidžiaugti, kad jam pavykę sukurti tokį „energingą“ spektaklį. Anksčiau pastatęs pagal J.Marcinkevičių „Voro vestuves“ režisierius sakosi esąs dėkingas poetui, giliai jautusiam teatrą ir leidusiam improvizuoti, trumpinti tekstą, priešingai nei Sigitas Geda, kuris drausdavo pakeisti net žodį.
Gastrolės nesibaigia rugsėjį
Šiuo metu „Lėlės“ gamybinių dirbtuvių darbuotojai pluša dieną naktį, ruošdami „Muzikinės dėžutės“ dekoracijas kelionei į Azerbaidžaną. Į pirmąjį tarptautinį Baku lėlių teatrų festivalį Vilniaus lėlininkai keliaus lapkričio mėnesį. Spektaklio „Muzikinė dėžutė“ komanda juokauja, kad Azerbaidžanas - menki toliai, palyginti su kitų metų planais: „Lėlės“ teatrą į gastroles kviečia Pasaulinis lėlių teatrų festivalis, vyksiantis 2012 m. gegužę Čengdu mieste, Kinijoje.
Idealizmas scenoje ir už jos
„Lėlės“ teatro vadovas J.Marcinkevičius yra pasakojęs, kad pagal metinį spektaklių skaičių (344) „Lėlės“ teatrą, kuriame dirba dvylika aktorių, lenkia tik Kauno dramos teatras, vaidinantis per kelias sales, kad Kultūros ministerija, skirianti lėšų nereikšmingiems renginiams, teatro lyg ir negirdi, kad jų teatras yra laikomas lyg ir menkesnio lygio teatru. Kad nepavykę išsiderėti pinigų aštuoniems jauniems aktoriams ir teko surasti jiems bent minimalų atlygį kliaujantis jų idealizmu. „Labai keista situacija, - sakė vadovas, - teatras reikalingas, dėl lankomumo nesiskundžiame. Suaugęs gali ir neiti į teatrą, o vaikui reikia teatro, jam reikia Anderseno. Vaikui reikia pasakos“.
...Kaip ramu šitam pasaulyje, kur tipinėja mažuliukai žmonės; jų akys tyros, judesiai natūralūs ir šypsenos nuoširdžios. Kur mažas delniukas didelio delne ir kur, atrodo, nieko pikta būt negali. O jeigu ir nutiks kas nors blogesnio scenoje, visa baigsis laimingai. Grybai kariaus kariaus ir pagaliau sutars gyventi taikiai. Gėris triumfuos. Taip bus tik pasakoje. Bet tiek to.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Gyvenimas"
Nuotraukoje (iš kairės) - Valerijus Siavris (vairuotojas), Deivis Sarapinas (aktorius), Elvyra Piškinaitė (aktorė), Vilius Kirkilionis (aktorius) ir Kristijonas Ničius (šviesų ir garso operatorius) Bornholmo saloje.