VILNIAUS TEATRAS "LĖLĖ"

Vilniaus "Lėlės" teatro aktorė Jūratė Trimakaitė rudenį išvyksta mokytis į Prancūziją. Bet žada grįžti.
Praėjusią vasarą baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) bakalauro studijas, J.Trimakaitė su "Lėlės" teatru ir kurso draugais lankėsi teatrų festivalyje Balstogėje (Lenkija). Ten ji susipažino su Prancūzijos Šarlevilio tarptautinio marionečių instituto ("Institut International de la Marionnette") auklėtiniais. Šarlevilio institutas - lėlininkų pasaulyje ypač vertinama aukštoji mokykla, įsikūrusi nedideliame Šarlevilio-Mezjerio miestelyje netoli Belgijos. Svečių iš Prancūzijos spektaklis ir "soliniai" numeriai padarė merginai didžiulį įspūdį. "Ypač estetika ir tai, kad lėles, su kuriomis vaidino, kūrė patys", - LŽ sakė J.Trimakaitė. Teatrų trupėms išsiskirsčius, saitai su Prancūzijos lėlininkais nenutrūko. Drąsinama jų, Jūratė pasiryžo stoti į Šarlevilio mokyklą. Ją viliojo galimybė išmokti ne tik aktoriaus ir lėlininko meno, bet ir lėlių kūrėjo, scenografo, butaforo amato, spektaklio muzikos kūrimo pagrindų. "Visada svajojau apie platesnį šios srities išsilavinimą", - sakė jaunoji aktorė.

Įveikė visas pakopas
J.Trimakaitė atsakė į gana "priekabią" Šarlevilio instituto anketą. Ši reikalavo išsamiai surašyti savo laimėjimus ir gebėjimus. Mokyklos metais ragavusi muzikos, lankiusi Justino Vienožinskio dailės mokyklą, mergina nesunkiai užpildė bene visus anketos "langelius". "Išskyrus apie cirką", - nusijuokė ji. Pridėjusi motyvacinį laišką, vaizdo įrašus ir nuotraukas su savo, kaip aktorės, darbais, nusiuntė anketą į Prancūziją. Kai gavo kvietimą atvykti, suprato - pirmasis atrankos turas įveiktas.

Per antrąjį teko parodyti dramos kūrinio ištrauką prancūzų kalba ir atsakyti į komisijos narių klausimus. Nors varžėsi su aštuoniomis dešimtimis jaunųjų lėlininkų, konkurencijos lietuvė nejuto, tvyrojo draugiška atmosfera. Prancūzų kalbos beveik nemokančiai merginai vietiniai išversdavo kiekvieną nesuprantamą žodį. "Mano pasirodymas buvo numatytas vienuoliktą valandą, bet jau dešimtą liepė eiti į nedidelį kambarį, jame galėjau pabūti viena ir pasirengti egzaminui", - prisiminė pašnekovė. Komisijai ji suvaidino etiudą pagal Jaques'o Prevert'o eilėraštį. Kai lietuvaitei buvo pasiūlyta toliau dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, pasirodė, kad peržengtas dar vienas etapas.

Visą savaitę dėstytojai stebėjo, kaip trisdešimt keturi jaunieji aktoriai sugeba dirbti grupėje, atlieka įvairias užduotis: scenos judesio, vaidybos su kauke, dailės, akademinio piešimo, skulptūros. "Kūrybinių dirbtuvių užsiėmimus vadina paskaitomis, bet tai - patys tikriausi egzaminai", - juokdamasi teigė Jūratė. Savaitės pabaigoje kiekvienas turėjo parodyti improvizaciją su marionete. Savo pasirodymo pagrindu lietuvė pasirinko vieną Stasio Eidrigevičiaus paveikslą. To reikliai komisijai buvo gana - J.Trimakaitė atsidūrė tarp septyniolikos laimingųjų, kurie nuo spalio trejus metus studijuos Šarlevilyje.

Išaugo
Aktorė teigė, kad institutas naują grupę renka tik kartą per trejus metus. Tad dėstytojų dėmesio, priešingai nei studentams Lietuvoje, tikrai nepritrūks. Tačiau po studijų ji neketinanti pasilikti Prancūzijoje. "Pirmiausia toje šalyje lengviau įsitvirtina prancūzai. O ar pavyks susiburti į trupę - vargu. Stebėjau Šarlevilio auklėtinius, kiekvienas renkasi individualų kelią", - teigė J.Trimakaitė. Aktorė norėtų sugrįžti į "Lėlę", jei po trejų metų teatrui prireiks jos. O antrąjį LMTA magistrantūros kursą kurį laiką teks atidėti. Šiuo metu ji studijuoja pirmame ir intensyviai su dėstytoja Vitute mokosi prancūzų kalbos. "Šaunuolė Jūratė! Per pastaruosius kelerius metus ji labai išaugo. Šarlevilio mokykla neturi lygių Europoje", - jaunosios aktorės sėkme džiaugėsi teatre sutiktas "Lėlės" vadovas Juozas Marcinkevičius.
 

"Lietuvos žinios"