VILNIAUS TEATRAS "LĖLĖ"

Kaip visuomet rugpjūtį naująjį sezoną pradeda Vilniaus teatras "Lėlė". Tik šįkart jis truputį atsinaujinęs ir gerokai atjaunėjęs.

Teatre baigiami įrengti grimo kambariai, pastogėje per visą pastato ilgį nutįso naujos kūrybos dirbtuvės. Tačiau bene džiugiausias šių metų įvykis - teatro trupę atjauninę aštuoni Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) lėlių teatro specializacijos magistrantai. Jaunųjų aktorių - Karolio Butvido, Šarūno Datenio, Indrės Liutkevičiūtės, Imanto Preco, Astos Stankūnaitės, Jūratės Trimakaitės, Dainiaus Zeinalovo ir Editos Zėčiūtės - įsiliejimas pripildė teatro vadovų širdis džiaugsmo. Tikimasi naujų idėjų, naujų pastatymų, naujo teatro gyvenimo.

Šiemet "Lėlės" sezono pristatymas priminė rugsėjo pirmąją, kai po vasaros praktikos, pataisų ir atostogų vėl susitiko teatro administratoriai, režisieriai, trupės nariai, kupini įspūdžių, pasipuošę šypsenomis, skambantys juoku. Sugrįžo ir apie juos rašantieji. Teatro susitikimą su žiniasklaida jaunieji aktoriai pradėjo "parodymu" - radijo teatru "Literatūros valandėlė". Tai ištrauka iš jų diplominio spektaklio "Pagal Jurgį ir kepurė" (rež. Joana Čižauskaitė), kurio premjera vyks lapkritį.

Matuojasi aktorių kostiumus
Sezoną teatras pradeda šį savaitgalį keturiais spektakliais, o sekmadienį dar bus atidarytos ir naujos kūrybinės dirbtuvės. Šiemet teatras keičia spektaklių suaugusiesiems rodymo laiką. Jie žiūrovų patogumui prasidės šiek tiek vėliau, 18.30 valandą.

Iki Naujųjų metų teatras ketina pristatyti keturias premjeras, vieną jų - vaikams. Pirmoji vyks jau poryt. Erotikos šešėlių seansas pagal Konstanty Ildefonso Galczynskio absurdo minidramas "Žaliojo žąsinėlio teatras" jau keliskart rodytas praėjusį sezoną, tačiau režisierius Algirdas Mikutis pritaikė jį aštuoniems jauniesiems aktoriams. "Tada tai buvo studentiškas spektaklis. Stačiau jį su septyniolika žmonių. Buvo galima klysti, nepataikyti. Dabar jauniesiems teks parodyti profesionalaus teatro aktorių gebėjimus. Viską perkėlėme į Mažąją salę, todėl spektaklis keičiasi", - aiškino teatro meno vadovas. Šiuo metu visi "Lėlėje" užsiėmę: vyresnieji susirūpinę, kaip trupėje apsipras jaunimas, o šis pamažu pamiršta studentiškus drabužius ir matuojasi aktorių kostiumus.

Miuziklas visiems
Rugsėjo 24-ąją žiūrovai išvys atnaujintą režisierės J.Čižauskaitės spektaklį "Šeksrysap, t.y. Šekspyras" pagal Williamo Shakespeare'o sonetus. Spalio pabaigoje šio dramaturgo tragedijos "Romeo ir Džuljeta" motyvais vėl bus statomas judesio vaidinimas "Vardan tos". Jį režisuoja LMTA scenos judesio dėstytojas, aktorius Arnoldas Jalianiauskas. Gruodį mažųjų žiūrovų dėmesio ir susižavėjimo lauks muzikinis spektaklis "Grybų karas", kurį statys A.Mikutis. "Tai ne koks infantilus, primityvus spektaklis vaikučiams, o normalus miuziklas, kuriame ir šokama, ir dainuojama, ir muzikuojama. Bus ir humoro, - žadėjo režisierius. - Remsimės keliais teatro senbuviais ir jaunais aktoriais, kurie sugeba savo partnerius pamėtėti į viršų, o paskui dar ir pagauti." Poemą "Grybų karas" Justinas Marcinkevičius parašė anūkui. Jis net negalėjo įsivaizduoti, kad šis kūrinys pagal populiarumą varžysis su "Mindaugu" ar "Katedra". Spektaklio scenografiją kuria Aušra Bagačiūnaitė-Paukštienė, muziką - aktorius, bardas Olegas Ditkovskis, choreografiją - Sigutė Mikalauskaitė. Prisidės ir A.Jalianiauskas.

Arčiau dangaus
"Jaunimas mums buvo labai reikalingas. Suteikiame jam visišką laisvę kurti, kviestis, režisuoti. Teatras atviras naujoms idėjoms, - entuziastingai kalbėjo jo vadovas Juozas Marcinkevičius ir pateikė statistikos: trupės amžiaus vidurkis anksčiau buvo 49,8 metų. Jau prieš ketverius metus imta sukti galvas, kaip sudaryti sąlygas repetuoti jauniesiems aktoriams. Per tą laiką palėpėje, kurioje gyveno tik "pacukai" ir "kiti velniai", buvo sutvarkytos 100 kvadratinių metrų patalpos. "Jaunieji dirbs aukščiausioje teatro pastato vietoje. Bus arčiausiai Dievo", - juokėsi teatro vadovas.

Anksčiau pastogėje buvę milžiniški kaloriferiai turėjo pūsti šiltą orą į sceną. Tačiau įrenginiai pasirodė esą visiškai netikę, tad ilgus dešimtmečius stovėjo "be darbo". Teatras jų atsisakė. "Nustembu išgirdęs, kad remontams reikalaujama milijonų. Mes išleidome tik 300 tūkst. litų ir, galima sakyti, pastatėme gyvenamąjį namą, - sakė J.Marcinkevičius. - Reikia, kad dabar jaunieji dirbtų dešimt valandų per dieną, kad nuolat būtų užimti."

Lietuvos žinios