Mūsų pranešimai

JŪRATĖS IR KASTYČIO LEGENDA MAZŪRO AKIMIS

2011/10/12

„Taip jau susiklostė. Nesižaviu surogatine dramaturgija vaikams. Pasitaikius progai visada bandydavau kurti lėlių teatrą suaugusiems. Man tai buvo lyg šiaudas skęstančiajam. Džiaugiuosi prikalbinęs Daivą Čepauskaitę antrą kartą bristi į tą pačia upę."

 Vitalijus Mazūras

Spalio 16, 27 dienomis 18.30 val. Vilniaus teatre „Lėlė“ pristatoma naujausia lėlininko Vitalijaus Mazūro premjera „Jūratė ir KasTautas“. Šįkart garsusis lėlių teatro režisierius ir dailininkas kartu su visa gvardija lėlininkų, įsikibusių į lėles grotesko iškreiptais veidais, tyrinėja lietuvių liaudies legendos apie Jūratę ir Kastytį priešistorę bei siekia sugrąžinti šiandienos žmogų prie pamatinių vertybių. Jaunimui ir suaugusiems (N-14!) skirto vaidinimo bendraautoriai – dramaturgė Daiva Čepauskaitė, kompozitorius Faustas Latėnas ir judesio režisierė Sigita Mikalauskaitė. Spektaklyje vaidina Karolis Algimantas Butvidas, Šarūnas Datenis, Imantas Precas, Dainius Tarutis, Edita Zėčiūtė ir Olga Pocevičiūtė.

Jūratės ir Kastyčio legenda Vilniaus teatre „Lėlė“ statoma pirmą kartą. Paprastai mėgstantis grįžti prie kadaise gvildentų temų („Eglės žalčių karalienės“ pasaka, Marcelijaus Martinaičio „Avinėlio teismas“) šiandien V.Mazūras neria į naujus vandenis ir žinomą lietuvių liaudies pasaką interpretuoja savaip. Režisieriui neįdomi istorinė-etnografinė legendos apie jūrų deivės Jūratės ir žvejo Kastyčio meilę interpretacija. Didžiuoju improvizatoriumi vadinamas kūrėjas naująjame spektaklyje siekia atskleisti mūsų tautos šaknų problemas, Jūratės ir Kastyčio (spektaklyje - KasTauto) gimimo peripetijas ir dramatišką kontekstą, kuriame užgimsta meilė.

 „Lėlės“ teatro naujoji premjera suaugusiems – groteskiškas, makabriškas lėlių vaidinimas, kviečiantis žiūrovą pamąstyti apie nesugaunamos laimės gaudynes, konfliktų kupiną gyvenimą, kuriame galioja viena taisyklė – purvo pridrėbtame pasaulyje gimsta ir įstabūs, poetiški dalykai, o amžinų vertybių nepajėgus sunaikinti nei laikas, nei piktavalis likimas.

Paklaustas apie naująjį savo darbą, V. Mazūras pirmiausia pabrėžia, kad jis nei dailininkas, nei režisierius. „Mano profesija – Mazūras“, - teigia lėlininkas.  Toks atsakymas byloja apie autorinį, unikalų, jokioms taisyklėms nepasiduodantį teatrą, kuriame režisieriaus, dailininko ir dramaturgo funkcijos persipynusios tarpusavyje. Toks ir naujasis Mazūro spektaklis, su žiūrovais komunikuojantis vaizdinių kalba, plastinėmis lėlių, objektų raiškos priemonėmis ir šviesos pagalba.

Nors Jūratės ir Kastyčio legenda dramaturgei Daivai Čepauskaitei  jau pažįstama (dramaturgė jau yra sukūrusi inscenizaciją pagal šią pasaką Kauno lėlių teatrui), darbo su Mazūru patirtis  - unikali. Po regėtos spektaklio repeticijos dramaturgė pripažįsta, kad „mazūriškasis“ vaizdų teatras iškalbingesnis už žodžius.

Paklaustas kodėl nutarė pasirinkti tiek kartų eksploatuotą medžiagą (Jūratės ir Kastyčio legenda statyta ir teatruose, ekranizuota kine, sukurtas baletas, miuziklas) režisierius aiškina labai paprastai: „Aš gimęs ir užaugęs Lietuvoje. Čia mano šaknys: girnos, kubilai, samčiai, mintuvai, žaginiai ir t.t. Aš kartu su KasTautu plaukiojau Šušve (tokia upė Šiaulėnuose), su broliais leisdavau aitvarus Šiaulaičių pievose. Gaudžiau tuos nesugaunamus aitvarus taip, kaip KasTautas gaudo nesugaunamą Jūratę. Manau, kad „Lėlės“ teatras su jaunaisiais aktoriais elgiasi teisingai - nesistengia egoistiškai jų numarinti kaip menininkų. Aš tikiu, kad jie, lyg kaimo mergos ir bernai sutūpę ant žadinių, šmaikščiai papasakos Jūratės ir KasTauto istoriją be jokių taisyklių“.

Spektaklyje vaidinantiems jauniesiems teatro aktoriams tai ne pirmas susitikimas su V.Mazūru. „Lėlės“ teatre prieš porą metų pagal M. Martinaičio „Avinėlio teismą“ pastatytas spektaklis „Privati valda“ išsiskyrė nestandartinėmis lėlėmis ir sprendimais. Jau pažinę repeticijų su V. Mazūru specifiką jaunieji aktoriai teigia, kad kartų kalbos ir patirties skirtumas jų negąsdina – darbą su lėlininku jaunieji priima kaip garbingą iššūkį: „Mazūras mato teatrą paveikslais, reginiais, vizijomis. Mes šifruojam jo vaizduotę ir mokomės kurti teatrą kitaip nei buvome pratę ar mokyti“ – pažymi aktorė Edita Zėčiūtė.

Bilietai į spektaklį platinami Vilniaus teatro „Lėlė“ kasose ir Tiketoje. Daugiau informacijos www.teatraslele.lt.

                                                                                                                                                                                           Vilniaus teatro „Lėlė“ inf.