
Birželio 19 d. premjerinio spektaklio „Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“ parodymu 53-iąjį sezoną uždarė Vilniaus teatras „Lėlė“. Pasak teatro vadovo Juozo Marcinkevičiaus, šis sezonas buvo perkūniškai aktyvus. Jo metu įvyko 6 premjeros, suvaidinta per 340 spektaklių, aplankyti 6 teatro festivaliai (dvejuose pelnyti prizai!), svečiuotasi Rusijoj, Lenkijoj ir Baltarusijoj, sierzinti du teatro kritikai ir pamaloninti penki, vykdyti 5 edukaciniai projektai, „uždirbtas“ maišas pinigų.
Sezono vinis – jaunieji aktoriai
53-iojo sezono akcentas - jaunų lėlininkų kurso prisijungimas prie teatro komandos. „Lėlės“ trupę 2010 m. vasarą papildę aštuoni nauji aktoriai įnešė ne tik jaunatviškų vėjų ir pozityvios energijos, bet ir žvėriškai daug dirbo. Teatro vadovo teigimu, per metus jaunieji artistai teatre gavo tiek veiklos, kiek neturėjo per keturis studijų metus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje: vaidino galybėje spektaklių, išmoko patys drožti ar kitaip pasigaminti lėles, dalyvavo įvairiuose edukaciniuose projektuose ir renginiuose. Jų darbo vaisiai, vieni sėkmingesni, kiti ne, pirmiausia buvo matomi naujuose teatro spektakliuose: „Lėlėj“ įvyko jaunimui ir suaugusiems skirtų vaidinimų „Žaliojo žąsinėlio teatras“, „ŠEKSRYSAP“, t.y Šekspyras“, „Vardan tos...“, „Pagal Jurgį ir kepurė“ bei vaikiško spektaklio „Grybų karas“ premjeros. Be to, jaunieji aktoriai sėkmingai mezgė ryšius su Vilniaus vidurinėmis mokyklomis, kuriose lankėsi ir betarpiškai bendravo su vietiniais moksleiviais (po mergaičių pašokdinimo teatro „Facebooko“ reitingai ženkliai šoktelėjo).
Svečiuose - baltarusiai, rusai, žydai ir lenkai
Kaip ir kiekvieną sezoną, taip ir šį Vilniaus „Lėlė“ savo duris atvėrė svečiams iš užsienio. 2010 m. spalio mėnesį „Lėlėje“ svečiavosi kolegos iš trijų šalių. Tel Avivo teatras „Agadit“ iš Izraelio rodė spektaklį „Mažasis Mocartas“, Maskvos teatras „TriLika“ iš Rusijos atskraidino „Musės vestuves“, o Gardino lėlių teatras iš Baltarusijos „Lėlės“ spektaklio „Coliukė“ 10-mečio jubiliejų pagerbė savo tos pačios pasakos variantu „Tikroji Coliukės istorija“. 2011 m. kovo mėn. „Lėlę“ aplankė Balstogės lėlių teatras iš Lenkijos ir čia vykusio lenkų mokyklų teatro festivalio programą vainikavo spektakliu „Nuogas karalius“ pagal H. Chr. Anderseno pasaką.
Svečių vaidinimai gal ir neatpūtė naujų, Lietuvos publikai nepažįstamų menininių vėjų, tačiau nuo seno su kaimynais besitęsiantis „Lėlės“ bendradarbiavimas dar labiau sutvirtėjo ir ateityje žada rimtų spektaklių pristatymus.
Gastrolių žemėlapyje - nauji ir seni festivaliai
Į Kazachstaną ir Kroatiją „Lėlės“ teatrui dėl prastų oro salygų 53 – iojo sezono metu nuvykti nepavyko. Užtat Vilniaus lėlininkai pabuvojo įvairiuose tarptautiniuose kaimyninių šalių ir Lietuvos teatro festivaliuose. Vos prasidėjus sezonui jaunieji aktoriai susikrovė kuklias diplominio spektaklio „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“ dekoracijas ir išrūko į Pasaulinį lėlininkų mokyklų festivalį Sankt Peterburge, kur buvo pastebėti ir giriami už novatoriškas idėjas ir kitokį lėlių teatrą.
2011 m. gegužės pabaigoje „Lėlės“ spektaklio „Privati valdi“ kontūrai išryškėjo XIX tarptautiniame lėlių teatrų festivalyje „Skrajojantis festivalis“, Kaune, kur, dėka fantasmagoriškų lėlių ir siaubu alsuojančios spektaklio atmosferos, Vilniaus teatras „Lėlė“ buvo statomas į gretimas pozicijas su festivalio favoritais – lenkų teatro „Malabar Hotel“ spektaklio „Baldanders“ ir Nydernaldų menininko Duda Paivos kūrinio „Išpera“. Tuo tarpu stebuklingosios „Muzikinės dėžutės“ komanda nuotaikingai keliavo į tarptautinį lėlių teatrų festivalį Katowicuose (Lenkija).
Apdovanojimų lentynoje – čekis, veltinukas ir statulėlė
53-iasis sezonas apdovanojimų atžvilgiu sausas nebuvo. Dar 2010 m. gruodžio 17 d. teatro vadovui už nuopelnus Vilniaus miestui (t.y., „už darbą „Lėlėj“) Juozui Marcinkevičiui sostinės meras įteikė „Šv. Kristoforo“ statulėlę. Kaip teigia teatro vadovas, šis įvertinimas jam – tai įrodymas, jog einama teisingu keliu ir darbas, atliekamas iš širdies, nelieka nepastebėtas.
2011m. kovo 22 d. festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ geriausiu spektaklių vaikams buvo pripažintas Justino Marcinkevičiaus „Grybų karas“, o 2011 m. gegužės 8 d. „Karakumų asilėlyje“ - „Pagal Jurgį ir kepurė“. Pirmuoju atveju iš Rokiškio Vilniaus lėlininkai parsivežė 5000 Lt premiją, o iš Klaipėdos – veltinę Šv. Simeono (lėlininkų globėjo) figūrėlę.
Ateities planuose - lėlių teatras suaugusiems ir eksperimentiniai kūriniai
Ateinantis 54-asis sezonas (prasidės rugpjūčio 20 d.!) žada intriguojančius naujus spektaklius. Jau rudenį numatomos dvi premjeros. Lėlių teatro grandas Vitalijus Mazūras vėl muštruos jaunuosius aktorius ir pagal žymiąją Jūratės ir Kąstyčio meilės legendą pristatys lėlių teatro spektaklį. Su jaunaisiais taip pat dirbs ir populiarumu nesiskundžianti lietuvių dailininkė Julija Skuratova bei rusų režisierė Ana Brašinkaja Ivanova. Ambicingų menininkių tandemas nusprendė lietuvių publiką supažindinti su objektų teatro žavesiu ir generuoja idėjas vizualinio spektaklio „Metų laikai“ premjerai.
Būsimo „Lėlės“ sezono repertuare atsiras ir dramos spektaklių. Jaunas režisierius Kirilas Glušajevas į „Lėlės“ teatrą nusileido lyg iš dangaus ir ėmėsi vienos rusų dramaturgo Aleksejaus Slapovskio pjesės pastatymo. Artėjant žiemai Glušajevo ir teatro aktorių (tarp kurių ne tik jaunieji, bet ir vyresni kolegos Irmantas Jankaitis su Olga Pocevičiūte) bendradarbiavimo rezultatas bus viešai pristatytas žiūrovams. Dar porą dramos (su vienu kitu lėlių teatro elementu...) spektaklių ruošasi kurti aktorius ir režisierius Rolandas Kazlas ir jungtinė Rolando Boravskio, Daliaus Butkaus, Šarūno Puidoko ir kitų pašėlusių artistų komanda.
Vilniaus teatro „Lėlė“ propagandos skyrius