Lėlių ir objektų teatro laboratorijos „SurReality Check'22“ eskizų peržiūrų programą pradės Vilniaus dizaino kolegijos absolventų siaubo spektaklis „M1“ apie sielų po mirties kelionę. Daugiau informacijos apie spektaklį: www.teatraslele.lt/irasas/spektakliai/sveciai/m1/

„Liepžiedžiai“ (rež. Vaiva Ona Makūnaitė)
Kūrybinė komanda: Vaiva Ona Makūnaitė, Vaiva Paukštė.

Liepos augo visur, kieme namų, kuriuose gyvenau, gatvėse, kuriomis vėlai naktimis eidavau, miškuose, šalia kurių vis atsidurdavau. Ir tada supratau, kad visa tai – dabar man liepos žiedai. Jie kvepėjo gėlėmis, lelijomis, levandų ramumu, vidurvasario vandeniu, sakralumu, kvepėjo dar nepažintais kvapais, labiausiai – liepų žiedais. Jie skleidė kvapą subrinkusių plovėjos rankų, plaukų džiūstančių pavėsyje, kvapą dervos, pienių lipnumo. Jie buvo namai puošti nudirta oda laukinių gyvūnų, namai paskutinių atodusių. Jie kvepėjo amžinybės kvapais. Labiausiai – liepų žiedais.
Interviu: https://www.teatraslele.lt/naujienos/liepziedziai/ 

„Man vienodai šviečia“ (rež. Linas Jurkštas)
Kūrybinė komanda: Linas Jurkštas, Tautvydas Galkauskas, Mindaugas Ancevičius.

Kova tarp šviesos ir tamsos mūsų pasaulyje vyksta per amžių amžius. Kad ir kiek kartų tamsa būtų nugalėta, ji vis randa savo kelią ir vėl sugrįžti. Nematomai, slapta. Mintyse, širdyse ar kokiame nors gyvenamojo namo rūsyje. Viename iš tokių nuomojamų rūsių gyvena jaunuolis. Jo protas nuolat alinamas priklausomybių, geismų ir kitų tamsos šešėlių ėmė ir apsitraukė visiško abuojumo ir antipatijos plėve. Tačiau vieną vėlyvą vakarą ,,Pixar‘‘ filmo įkvėpta netikėtai įsižiebė šviesa. Tiksliau sakant, stalinė lempa. Šis bejėgis, meniškos sielos sutvėrimas imasi neįmanomos misijos - įjungti šviesą savo suzombėjusio šeimininko galvoje.
Interviu: https://www.teatraslele.lt/naujienos/man-vienodai-sviecia/

„Jobas“ (rež. Balys Ivanauskas)
Kūrybinė komanda: Balys Ivanauskas, Arnas Ašmonas, Eliza Bondarenko, Lyja Maknevičiūtė, Justinas Žilys, Urtė Rimkevičiūtė, Greta Grinevičiūtė, Tadas Juozapaitis.

Režisieriaus Balio Ivanausko namuose prisikaupė daug plastmasinių vandens butelių. Jis atsitempė juos į teatrą. Perskaitė Senojo Testamento „Jobo knygą“. Sukvietė bendraminčių komandą ir savaip interpretuodamas kūrinį pradėjo kurti Jobo sapnų ir regėjimų paveikslus, nagrinėdamas dievoieškos, vienatvės ir kančios temas.

Režisierius eksperimentuoja su plasmasiniais buteliais, gyva muzika ir aktorių kūno plastika. Darbas skirtas, tiek skaičiusiems „Jobo knygą“, tiek jos neskaičiusiems.

„Kai pagalvoju: „Mano lova mane paguos, mano guolis pasidalins su manimi skausmu“, - tuomet gąsdini mane sapnais ir klaiką sukeli regėjimais“. (Job 7, 13 – 14)
Interviu: https://www.teatraslele.lt/naujienos/jobas/

„Gaysras“ (rež. Vita Smailytė) Lauko spektaklis-performansas su ugnies elementais
Kūrybinė komanda: Vita Smailytė, Julius Jančauskas.

Viduramžių raganų medžioklė, kaip žinia, nėra paslaptis nė vienam šiuolaikiniam žmogui, ir tik itin nenusimanantis žmogus galėtų nesmerkti šio, sakykime, genocido, kelis šimtus metų vykdyto prieš normų neatitinkančias, nepaklusnias, savo individualybę ar stiprybę, seksualumą nebijančias išreikšti moteris, šiek tiek mažesniu mastu – ir vyrus.

Atrodo, moderniame pasaulyje raganų medžioklė tėra tik užmirštas blogas, tamsus sapnas. Tačiau ar tikrai?

Mėtomi akmenys virto žodžiais, o liepsna – akių užmerkimas, nusisukimas, pyktis, pasmerkimas, nesupratimas. Ką išgyvena žmonės, netelpantys į socialines normas šiandien? Ką patiria LGBTQ+, narkotikus vartojantys, psichiniais sutrikimais sergantieji, arba paprasčiausiai kitaip besirengiantys? Kaip žmogų paveikia stigma, sklandanti ore ir turinti naikinimo galią, prilygstančią laužui raganai sudeginti? Kaip „kitoks“ žmogus išgyvena, kokiomis nuodėmėmis yra apkaltinamas ir kur ieško prieglobsčio ir užuovėjos?..

Performanso metu seksime vieno tokio žmogaus skaudžią coming-of-age istoriją per groteskišką, komišką, kabaretinį, ritualinį vyksmą (varomą A. Ginsbergo, C. Bukowskio, O. Chajamo ir kitų „nesuprastųjų“ eilėraščių ištraukomis), kurį čia pat prieš akis sukurs nieko neslepiantys aktoriai, su liūdna šypsena ir švelnia pašaipa atkreipdami dėmesį į nesibaigiančią, tik formas keičiančią inkviziciją prieš buvimą tikruoju savimi. Reginys vyks lauke, o jo centriniu tašku taps laužas metalinėje talpoje, kuriantis destrukcijos, neapykantos simbolį...

...O gal tai virs į kažką šilto ir jaukaus?… Interviu: https://www.teatraslele.lt/naujienos/gaysras/

Projekto vykdymą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Vilniaus teatro "Lėlė" inf.