„Gaysras“ (rež. Vita Smailytė) Lauko spektaklis-performansas su ugnies elementais

Viduramžių raganų medžioklė, kaip žinia, nėra paslaptis nė vienam šiuolaikiniam žmogui, ir tik itin nenusimanantis žmogus galėtų nesmerkti šio, sakykime, genocido, kelis šimtus metų vykdyto prieš normų neatitinkančias, nepaklusnias, savo individualybę ar stiprybę, seksualumą nebijančias išreikšti moteris, šiek tiek mažesniu mastu – ir vyrus.

Atrodo, moderniame pasaulyje raganų medžioklė tėra tik užmirštas blogas, tamsus sapnas. Tačiau ar tikrai?

Mėtomi akmenys virto žodžiais, o liepsna – akių užmerkimas, nusisukimas, pyktis, pasmerkimas, nesupratimas. Ką išgyvena žmonės, netelpantys į socialines normas šiandien? Ką patiria LGBTQ+, narkotikus vartojantys, psichiniais sutrikimais sergantieji, arba paprasčiausiai kitaip besirengiantys? Kaip žmogų paveikia stigma, sklandanti ore ir turinti naikinimo galią, prilygstančią laužui raganai sudeginti? Kaip „kitoks“ žmogus išgyvena, kokiomis nuodėmėmis yra apkaltinamas ir kur ieško prieglobsčio ir užuovėjos?..

Performanso metu seksime vieno tokio žmogaus skaudžią coming-of-age istoriją per groteskišką, komišką, kabaretinį, ritualinį vyksmą (varomą A. Ginsbergo, C. Bukowskio, O. Chajamo ir kitų „nesuprastųjų“ eilėraščių ištraukomis), kurį čia pat prieš akis sukurs nieko neslepiantys aktoriai, su liūdna šypsena ir švelnia pašaipa atkreipdami dėmesį į nesibaigiančią, tik formas keičiančią inkviziciją prieš buvimą tikruoju savimi. Reginys vyks lauke, o jo centriniu tašku taps laužas metalinėje talpoje, kuriantis destrukcijos, neapykantos simbolį...

...O gal tai virs į kažką šilto ir jaukaus?…

Kūrybinė komanda: Vita Smailytė, Julius Jančauskas.

Kas jūs? Ką veikiate ir apie ką veikiate?
Vita: Aš Vita Smailytė-Tiwa, baigiau lėlių teatro režisūros/vaidybos studijas. Ką veikiu - šiuo metu bandau po pertraukos vėl tyrinėti teatrą ir pažiūrėti, ar vienas kitą prisijaukinsim, ar vėl susipyksim. Apie ką veikiu? Visa ko aukščiausias dėsnis - absurdas. Tame yra skausmingo grožio. Apie tai dažniausiai ir veikiu. Taip gaunasi.
Julius: Aš Julius Jančauskas ir teigiu meną. Deklaruoju jį. 

Kodėl nusprendėte dalyvauti „Lėlės“ teatro organizuojamoje laboratorijoje „SurReality Check“?
Vita: Laboratorijoje nusprendžiau dalyvauti, kai pasiūlė buvusi dėstytoja Justina Jukonytė. Maniau, kad bus gera proga išsiaiškinti, kokia visgi teatro vieta mano gyvenime.
Julius: Dalyvauti laboratorijoje mane pakvietė Vita.

Kaip įsivaizduojate, koks lėlių teatras Lietuvoje galėtų būti po 50-ies metų?
Vita: Norėčiau, kad lėlių teatras ateityje taptų neapipintas stereotipais, ypač - kad neva lėlių teatras tik vaikams. Kad jį būtų galima rasti ne tik teatre, bet ir gatvėse, ir reivuose, visokiomis formomis. Kad būtų nebijoma klysti.
Julius: Teatrą įsivaizduoju atvirą ir prieinamą visiems.

Eskizas „Gaysras“ vyks bare „Peronas“ (Geležinkelio g. 6) rugsėjo 1 d. 20:30 val.

Eskizų peržiūrų PROGRAMA
Projekto vykdymą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Vilniaus teatro „Lėlė” inf.