„Liepžiedžiai“ (rež. Vaiva Ona Makūnaitė)

Liepos augo visur, kieme namų, kuriuose gyvenau, gatvėse, kuriomis vėlai naktimis eidavau, miškuose, šalia kurių vis atsidurdavau. Ir tada supratau, kad visa tai – dabar man liepos žiedai. Jie kvepėjo gėlėmis, lelijomis, levandų ramumu, vidurvasario vandeniu, sakralumu, kvepėjo dar nepažintais kvapais, labiausiai – liepų žiedais. Jie skleidė kvapą subrinkusių plovėjos rankų, plaukų džiūstančių pavėsyje, kvapą dervos, pienių lipnumo. Jie buvo namai puošti nudirta oda laukinių gyvūnų, namai paskutinių atodusių. Jie kvepėjo amžinybės kvapais. Labiausiai – liepų žiedais.

Kas tu ir ką veiki?
Esu Vaiva Ona Makūnaitė, aktorė. Vaidinu, kuriu, tame tarpe realybėj pagyvenu.

Kodėl nusprendei dalyvauti „Lėlės“ teatro organizuojamoje laboratorijoje „SurReality Check“?
Laboratorijoje dalyvauju, nes noriu patikrint siurrealizmą ir pakalbėt scenoje apie tai, kaip „kviečiuosi namus“, kai jų neberandu.

Kaip įsivaizduoji, koks lėlių teatras Lietuvoje galėtų būti po 50-ies metų?
Tikiuosi, kad lėlių teatras po 50-ies metų bus laisvas. Svarbiausia, kad laisvas.

Eskizas „Liepžiedžiai“ (Palėpės salė) rugsėjo 1 d. 16:15 val.

Eskizų peržiūrų PROGRAMA
Projekto vykdymą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Vilniaus teatro „Lėlė” inf.