„Princesė ir kiauliaganys“ – tai šmaikštus, kupinas galantiškų šokių, melodingų dainų ir juokingų pokštų vaidinimas, kurį režisavo „Lėlės“ režisierius Algirdas Mikutis, įspūdingus pseudoistorinius kostiumus ir kitokias grožybes (pvz., skrybėlaites, perukus) sukūrė dailininkė Neringa Keršulytė, o nuotaikingą muziką parašė žinomas bardas ir kompozitorius Olegas Ditkovskis.

Šiame spektaklyje pasakojama pamokanti istorija, kurios veiksmas vyksta „kiauliškos“ karalystės rūmuose: Karalius čia – neryžtingas ir išsiblaškęs, rūmų damos – tuštybės ir blusų apniktos poniutės, o gražuolė Princesė – paika, tenorinti amžinai žaisti panelė. 

Intriga prasideda tuomet, kada Karalius sumąsto išleistį dukrą už to žento, kuris padovanos geresnę dovaną. Ir pasipila į rūmus ženteliai, vienas už kitą „kiauliškesni“: ilgasnapiai pašaipūnai, vulgarūs ilgabarzdžiai...

Bet gi nė vienas netinkamas, kol, regis, nepasirodo tikras Princas, gyvą gėlę ir saldžiabalsę lakštingalą dovanų atvežęs. Deja, nei Princesė nei kiti rūmų veikėjai nesugeba įvertinti į rūmus atvykusio tikrojo Princo ir jo dovanų, betgi labiau žavisi dirbtinėmis gėlėmis, kvailomis muzikinėmis dėžutėmis. Tačiau net ir paikos princesės, gavusios deramą pamoką, gali pasikeisti, tikrąsias vertybes atpažinti. Tereikia Princui apsimesti kiauliaganiu ir kiek pagudravus viešai sugėdinti būsimą nuotaką...