Tai istorija apie mergaitę Magdę, kurios tėvus ir visą šeima, Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje, kuomet pasitraukus vokiečiams atėjo rusai, ištrėmė į Sibirą. Mergaitė savo mokytojo, kartu ir partizano, pagalba apsigyvena bunkeryje, pati tampa partizane išgelbėdama ne vieno žmogaus gyvybę. Pasakojimas parašytas remiantis tų laikų liudininkų ir laisvės kovotojų prisiminimais, istorine medžiaga bei buvusios partizanų ryšininkės papasakota istorija apie mergaitę, kurį laiką su partizanais gyvenusią bunkeryje.
Tad šis spektaklis apie pačių pažeidžiamiausių - vaikų - drąsą kritinėse situacijose ir išgyvenimo instinktą. Nepaisant sudėtingų asmeninių išgyvenimų bei istorinio konteksto, pasakojimas išlieka šiltas ir šmaikštus. Magdė suaugusi per vieną dieną, išdrožinėtam Rūpintojėliui prisipažįsta, kad yra didžiulė bailė. Vis tik, nežinodama kas yra partizanai, bunkeriai drąsiai priima naująją realybę ir nežinomybę. Juk drąsus ne tas, kuris nebijo. Drąsus tas, kuris stoja priešais savo baimę ir veikia.
Spektaklyje kupiname veiksmo išlaikytas knygos šmaikštus pasakojimo tonas, nes čia pati Magdė su savo Mokytoju, vieninteliai išgyvenę po bunkerio susprogdinimo, pasakoja apie įvykius, kuriuos jie prisimena.
Žiūrovai čia tampa veikėjais ir padeda papasakoti šią tirštą pasigėrėjimo vertą išgyvenimą.
„Tiek aš, tiek kompozitorius augome tėvų pasakojimuose apie senelius partizanus, todėl pati tema tampa labai asmeniška. Matyt Lietuvoje nerasi šeimos, kurios nebūtų palietęs karas- trėmimai ar mėginimas priešintis. O šiame pasauliniame kontekste, šias istorijas norisi vėl ir vėl pasakoti, nes jų klausant dar sykį įsitikini, kad net ir prieš smarkiai didesnį priešą verta ginti savo vertybes, nes šiandien esame laisvi.“ - sako spektaklio režisierė.
Vaikas partizanų kare: spektaklis „Mergaitė su šautuvu“ // LRT.lt, Homo Cultus. Istoriko teritorija, 2025-10-01
Kodėl mergaitės knygose, filmuose ir spektakliuose labai retai būna herojėmis, patiriančiomis išbandymus, įveikiančiomis savo baimes, išdrįstančiomis rizikuoti?
Pokalbis su rašytoju Mariumi Marcinkevičiumi; iliustruotoja ir komiksų kūrėja Lina Itagaki, teatro režisiere Giedre Kriaučionyte-Vosyliene, aktoriais Eliza Bondarenko ir Dainiumi Taručiu, istoriku Dariumi Juodžiu.
Pokalbio klausykite: www.lrt.lt
------------------------
Režisierė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė: „Teatras turi švelniai treniruoti vaiko psichiką“ // „15min.lt“, 2025-10-13
Vos prieš kelias savaites Vilniaus teatre „Lėlė“ pristatytas spektaklis „Mergaitė su šautuvu“. Kūrinys paremtas Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki knyga tuo pačiu pavadinimu. Greta Vilnelė apie spektaklį kalbasi su jo režisiere Giedre Kriaučionyte-Vosyliene, praneša Vilniaus teatras „Lėlė“.
Skaitykite daugiau: www.15min.lt
------------------------
Teatro mechanizmas. Pokalbis su režisiere Giedre Kriaučionyte-Vosyliene // Ingrida Jankauskaitė „7md.lt“, 2025-11-28
Man visada norisi pateikti idėjas, kuriose būtų palikta tam tikrų „nišų“, skirtų bendrai kūrybai, improvizacijai. Aktoriai į šį procesą bei paieškas dažnai įsitraukia labai noriai ir atranda natūralų buvimą, įsijungia į kūrybinį procesą. Labai džiaugiuosi, kai aktoriai gali kūrybiškai prisidėti prie procesao.
Skaitykite daugiau: www.7md.lt
------------------------
↗Pastatymą pristato režisierė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, teatro „Lėlė“ vadovas, aktorius, režisierius Paulius Tamolė ir LDK Birutės sąjungos atstovė Jolanta Sakalauskienė.
-----------------------------------------------------------------
Kaip kaukės, objektai ir lėlės keičia mūsų pasaulį?
↗Dovilė Zavedskaitė. Tušti batai // „menufaktura.lt“, 2025-09-18
<...> spektaklis provokuoja pokalbį. Nelengvą, neturintį atsakymų, tokį, apie kuriuos sakoma „reikia išbūti“ ir kokius šiame laike mums retkarčiais tenka turėti su savo nerimaujančiais vaikais.
Skaitykite: www.menufaktura.lt
------------------------
Ingrida Ragelskienė. Ar gali verkti mergaitė su šautuvu? // „7md.lt“, 2025-11-21
Viename iš interviu režisierė teigia norėjusi, kad žiūrovas „tikrai atsidurtų bunkeryje kartu su Magde“. Šis intencionalus priartinimas prie išskirtinės vaiko patirties keičia toną nuo vaizduotės link moralinės identifikacijos. Dabar žiūrovas nebe stebi mergaitės istoriją, o turi susitapatinti su jos drąsa, ištverme, pasiaukojimu.
Tokia transformacija iš literatūros į teatrą atskleidžia esminį skirtumą tarp dviejų medijų – komiksas leidžia kvėpuoti, o teatras reikalauja jausti.
Skaitykite: www.7md.lt
↗
