Kartą gyveno ponas ir ponia Majeriai. Ponia Majer buvo viskuo susirūpinusi. Ji nerimavo dėl oro, dėl nelaimių, dėl to, kas galbūt gali nutikti. Jos vaizduotėje gyveno Nerimo Šešėlis, nuolatos kuriantis katastrofiškus vaizdinius, todėl ji stengėsi viską numatyti, kontroliuoti ir nuo visko apsisaugoti.

O ponas Majeris gyveno visai kitaip. Jis ramiai priimdavo dieną tokią, kokia ji ateidavo, ir, kai pasaulis atrodydavo pernelyg sudėtingas, pasinerdavo į arbatos gėrimo ceremoniją. Taip jų gyvenimas tekėjo savo įprasta vaga.

Kol vieną dieną jų darže atsirado maža paukštelė – Ciepukė. Nuo tos dienos Majerių pasaulis pradeda keistis. Į kasdienybę ateina žaidimas, netikėtumas, artumas ir vis daugiau meilės.

Wolfas Erlbruchas (1948–2022) – vokiečių vaikų knygų autorius ir iliustruotojas, vienas ryškiausių šiuolaikinės vaikų literatūros kūrėjų. Jo kūryba išsiskiria filosofiškumu, subtiliu humoru, egzistencinėmis temomis ir itin atpažįstama koliažine, ranka piešta stilistika.

Šiandien, kai nerimas dėl ateities, nesaugumo ir nuolatinių grėsmių tapo daugelio žmonių kasdienybės dalimi, ponios Majer istorija skamba ypač aktualiai. Spektaklis kalba apie galimybę išsilaisvinti iš nuolatinės baimės per santykį su kitu, rūpinimąsi ir meilę. Augindama Ciepukę, ponia Majer pati keičiasi – mokosi paleisti kontrolę ir atrasti vidinę laisvę. Meilė tampa jėga, kuri padeda išsilaisvinti iš baimės ir suteikia sparnus.

Mintimis apie spektaklį dalijasi kūrėjai:

„Spektaklis apie tikrą jausmą, tokį, kuris pakeičia, išlaisvina, nudažo pasaulį kitomis spalvomis...“ (Lijana Muštašvili)

„Maži dalykai kasdien – kelias į didelę meilę gyvenimui.“ (Erika Gaidauskaitė)

„Spektaklis apie paprastų žmonių nepaprastą gyvenimą.“ (Karolis Butvidas)

„„Ponia Majer“ man – jautrumo ir nerimo biblija. Nuostabiai švelnus pasakojimas apie kiekvieno mūsų kreivumą ir unikalumą. Apie tai, kad truputį kryptelėti į šalį, būti netobulam ir savitam – ne trūkumas, o viena gražiausių mūsų savybių.“ (Neringa Keršulytė)

„Spektaklyje nepastebimai ištrinama riba tarp realybės ir iliuzinės tikrovės; svajonės nėra mažiau svarbios, mažiau tikros už mūsų kasdienybę.“ (Andrius Šiurys)

„Tai istorija apie meilę, kuri suteikia sparnus.“ (Justina Jukonytė)