Tai pasakojimas apie mergaitę, kuri, vieną dieną užlipusi į senelių palėpę, atranda joje gyvų ir (kas svarbiausia!) turinčių ką papasakoti daiktų pasaulį. Briedžio galva, senelio dviratis, močiutės aukštakulniai ir net tualetas: visi čia pamena pačias svarbiausias – tiek meilės, tiek anų laikų mados ar papročių – istorijas... Šie, „ant aukšto“ užsilikę, niekam nebereikalingi rakandai pyksta ir juokiasi, skaldo anekdotus, patarles ir kviečia susimąstyti: ar tikrai viskas, ko mes nežinom, nesuprantam, yra, kaip sako spektaklio herojė, taip boring?
Spektaklį kuria „Lėlės“ teatro žiūrovams jau gerai pažįstama jauna, ambicinga ir humoro nestokojanti menininkų komanda. Režisierius Šarūnas Datenis ir dailininkas Antanas Dubra sėkmingai dirba kartu nuo pat pirmojo, Auksinį scenos kryžių pelniusio savo spektaklio „Gaidelis pinigautojas“. Su spektakliu „Čia buvo / čia nėra“ prie jų prisijungė ir kompozitorius Vytautas Leistrumas, o vėliau, statant „Pinokį“ ir dramaturgė Teklė Kavtaradzė.
„Anksčiau telefoną naudodavai dešimt metų, o dabar – daugiausia dvejus, automobiliu būdavo važinėjama penkiasdešimt metų, o dabar – gerai, jei dešimt. Esame pripratę ką nors panaudoję tuoj pat tą daiktą išmesti, o anksčiau daiktai turėdavo savo istoriją – svarbią ir įdomią, kurią, kad nenugrimztų į nežinią, reikia žinoti kaip močiutės senuosius receptus, – spektaklio idėją pristato režisierius Š. Datenis. – Mūsų spektaklyje pakojama stebuklinė istorija apie palėpėje prabilusius daiktus: mergaitė atvyksta į kaimą su tėvais, staiga ji supranta, kad čia nėra interneto, ir susipykusi su tėvais, nes daugiau kaime juk nėra ką veikti, užlipa tvarkyti palėpės. Čia jai atgyja ir savo istorijas pradeda pasakoti įvairiausi daiktai…”
Š. Datenis: „Miesto vaikas nekaltas dėl to, kad yra nepratęs tiesiog pasivaikščioti miške“
- Apie ką per visus tuos atgijusius daiktus jūs norite kalbėti, kas jums šiame pasakojime svarbiausia?
Esu tos kartos, kuri, nuvažiavusi pas močiutę, palėpėje dar rasdavo kokį nors seną lygintuvą… Paklausdavau, kas tai, ir išgirsdavau visą istoriją: kaip reikdavo į jį anglių prikrauti, kaip su juo močiutė šliūbines kelnes seneliui lygino… Tada kiekvienas daiktas turėjo savo istoriją – kiekvienas kibiras, bidonas būdavo kaip šeimos narys, apie kiekvieną iš jų buvo ką papasakoti. Pamenu, kai net šarvojimo salėj galėdavai išgirsti: su šitais batais velionis tą ar aną padarė… Net batai turėjo savo istoriją!
↗Ingrida Ragelskienė. Palėpėje telpantis teatro nuotykis // „menufaktura.lt“, 2019-11-14
Neatmesčiau prielaidos, kad didelį naujausios teatro „Lėlė“ premjeros „Kaime nėra Wi-Fi“ populiarumą lėmė ir spektaklį įkvėpusi Danguolės Kandrotienės knyga „Spintos istorijos“, pelniusi Metų knygos laurus, apdovanota Prano Mašioto premija bei Tarptautinės jaunimo bibliotekos įtraukta į pasaulinį 2014 m. vertingiausių knygų vaikams katalogą. Premjerinio spektaklio kūrybinių bendraminčių ketvertas - režisierius Šarūnas Datenis, dramaturgė Teklė Kavtaradzė, dailininkas Antanas Dubra ir kompozitorius Vytautas Leistrumas - su visa trisdešimtmečių menininkų kartos drąsa ir bravūra pravėrė literatūrinę autorės spintą, pasiimdami tik tai, kas aktualu vartojimo temos plėtotei bei panaudotina sceninei adaptacijai. Iš čia ir paradoksas - vientisa, monolitiška, pažinimo troškimą kurstanti, pagarbą ir smalsumą šeimos istorijai puoselėjanti literatūra Datenio spektaklyje „Kaime nėra Wi-Fi“ tapo šmaikščia, begalinį naivumą su dygliuota ironija ir klastingu intelektu derinančia komiška drama.
Skaitykite: www.menufaktura.lt
------------------------
↗
